SSVA urbanistai Mindaugas Pakalnis ir Rūta Marija Slavinskaitė pristatė, kaip GIS sprendimai keičia teritorijų planavimo logiką – nuo statinių planų prie duomenimis grįstų sprendimų priėmimo. Miesto vystymas šiandien nebegali būti grindžiamas vien planu ar statiniu dokumentu, nes realūs procesai yra dinamiški ir reikalauja nuolatinės stebėsenos bei adaptacijos. Teritorijų planavimo dokumentai tampa nebe „brėžiniais“, o struktūrizuotais duomenų rinkiniais, kurie leidžia analizuoti, modeliuoti ir vertinti sprendimų pasekmes . Dabartinė praktika atskleidžia reikšmingas problemas – nekompaktišką urbanistinę plėtrą, infrastruktūros kaštų augimą ir duomenų kokybės trūkumus. Savivaldybės dažnai plečia teritorijas neatsižvelgdamos į realius demografinius ir ekonominius rodiklius, o tai lemia didėjančias išlaidas ir mažėjantį paslaugų prieinamumą. Tokiose situacijose GIS tampa esminiu įrankiu, leidžiančiu matyti visumą ir pagrįsti sprendimus duomenimis, o ne prielaidomis. Skaitmeniniai teritorijų planavimo duomenys atveria galimybę automatizuoti procesus, pavyzdžiui, statybos leidimų išdavimą ar planavimo scenarijų vertinimą. 3D modeliai leidžia tiksliai įvertinti statinių parametrus, jų santykį su reljefu ir aplinka, o tai ženkliai pagerina planavimo kokybę. Tuo pačiu išryškėja būtinybė užtikrinti duomenų kokybę – šiandien vis dar pasitaiko nelogiškų ar klaidingų parametrų, kurie riboja skaitmeninių sprendimų efektyvumą. Kryptis aiški – pereinama prie modelio, kuriame teisinę reikšmę turi ne dokumentai, o duomenys. Tai reiškia poreikį keisti planavimo taisykles, standartus ir duomenų specifikacijas, taip pat užtikrinti jų validavimą ir nuoseklų atnaujinimą. GIS šioje transformacijoje tampa pagrindiniu įrankiu, leidžiančiu kurti patogias, informatyvias ir nuolat atnaujinamas planavimo platformas. Tokiu būdu teritorijų planavimas tampa ne vienkartiniu procesu, o nuolatine, duomenimis paremta veikla, leidžiančia kurti darnesnius, efektyvesnius ir gyventojams patrauklesnius miestus.
