JUDU kasdien naudoja GIS technologijas miesto judumo duomenims stebėti ir analizuoti – nuo viešojo transporto ir eismo iki parkavimo, dviračių infrastruktūros bei mikromobilumo. Skirtingų šaltinių duomenys susiejami su konkrečiomis miesto vietomis, transporto priemonėmis ar infrastruktūros objektais, todėl galima greičiau pastebėti problemas, analizuoti jų priežastis ir priimti sprendimus.
Viešasis transportas: nuo keleivių atsiliepimų iki reisų stebėsenos
Keleiviai gali įvertinti kelionės kokybę nuskenavę transporto priemonėje esantį QR kodą, kuris nukreipia į „ArcGIS Survey123“ formą. Kiekvienas QR kodas susietas su konkrečia transporto priemone, todėl JUDU gali analizuoti atsiliepimus pagal autobusus ir jų vairuotojus.
„Survey123“ formos naudojamos ir vežėjų duomenims rinkti. Anksčiau el. paštu teikta informacija apie planinius ir faktinius transporto priemonių išleidimus dabar kaupiama vienoje duomenų bazėje. Tai leidžia lengviau palyginti duomenis ir pastebėti transporto priemones, kurios pakartotinai neišleidžiamos į maršrutus.
GIS padeda stebėti ir vadinamuosius „traukinukus“ – situacijas, kai dvi ar daugiau viešojo transporto priemonių važiuoja viena nuo kitos nutolusios ne daugiau kaip keturias minutes. Erdviniai ir laiko duomenys leidžia analizuoti, kur ir kada tokios situacijos susidaro, bei stebėti jų pokyčius rytinio ir vakarinio piko metu.
Eismo valdymas: jutikliai, kameros ir „Waze“
Šviesoforais reguliuojamose sankryžose įrengti jutikliai matuoja transporto srautus, o GIS leidžia analizuoti, kaip jie kinta skirtingu paros metu ir skirtingose gatvių atkarpose. Šie duomenys naudojami ir modeliuojant šviesoforų darbą.
Eismo valdymo centre GIS padeda vienoje aplinkoje stebėti eismo įvykius, ribojimus ir grūstis. Dalis šios informacijos pateikiama ir JUDU svetainėje.
Duomenys apie situaciją gatvėse gaunami iš skirtingų šaltinių, tarp jų – eismo stebėjimo kamerų ir „Waze“. JUDU taip pat teikia informaciją apie kelio darbus ir kitus eismo ribojimus, kad navigacijos sistemos galėtų į juos atsižvelgti ir vairuotojams pasiūlyti alternatyvius maršrutus.
Parkavimas: nuo užimtumo iki efektyvesnės kontrolės
Vilniuje yra daugiau nei 20 tūkst. parkavimo vietų. GIS aplinkoje JUDU gali matyti rinkliavos zonas, parkavimo aikšteles su užtvarais ir be jų, o dalyje aikštelių – stebėti ir jų užimtumą.
Šie duomenys padeda analizuoti skirtingus parkavimo poreikio modelius. Pavyzdžiui, prie poliklinikų aikštelės labiausiai užpildomos darbo metu, o kitose miesto vietose parkavimo poreikis reikšmingai išauga vykstant renginiams.
GIS naudojama ir parkavimo kontrolei. Pėsčiomis dirbantys kontrolieriai per dieną nueina apie 15 kilometrų ir patikrina apie tūkstantį automobilių. Elektroninės kontrolės automobiliai taip pat naudoja GIS informaciją apie parkavimo zonas tikrindami, ar už stovėjimą konkrečioje vietoje yra sumokėta.
Dviračiai ir mikromobilumas
GIS padeda JUDU prižiūrėti ir planuoti miesto dviračių infrastruktūros duomenis. Žemėlapiuose fiksuojamos esamos ir planuojamos dviračių takų atkarpos, tačiau aktualaus tinklo palaikymą apsunkina tai, kad informacija apie naujai įrengtą infrastruktūrą ne visada gaunama iš karto.
Stebimos ir dviračių saugyklos. Jos intensyviai naudojamos ir dažnai būna pilnos, todėl šiemet planuojama įrengti dar 50 saugyklų. Kartu tenka spręsti ir praktines naudojimo problemas – pavyzdžiui, ilgą laiką saugyklose paliekamų dviračių ar kitų daiktų.
GIS naudojama ir dalijimosi mikromobilumo priemonėms stebėti. JUDU naudojamas sprendimas rodo „Bolt“ ir „Ride“ priemonių išsidėstymą mieste bei padeda nustatyti vietas, kuriose jų susikaupia per daug.
Centro zonoje vienoje vietoje gali stovėti iki 8 priemonių, kitose miesto dalyse – iki 15. Duomenys atnaujinami kas 15 minučių, o viršijus nustatytą priemonių skaičių operatoriams siunčiami pranešimai. Taip erdviniai duomenys naudojami ne tik situacijai matyti, bet ir kasdienei mikromobilumo tvarkai mieste valdyti.
Miesto pulsas vienoje švieslentėje
Skirtingų JUDU veiklos sričių duomenys galiausiai sujungiami vienoje vidinėje švieslentėje. Joje darbuotojai vienu žvilgsniu gali matyti viešojo transporto statistiką, vėlavimus ir „traukinukus“, sutrikusius maršrutus, eismo įvykius bei kitą aktualią miesto judumo informaciją.
Taip GIS tampa ne tik atskirų žemėlapių ar duomenų rinkinių peržiūros priemone. Sujungdama informaciją apie viešąjį transportą, eismą, parkavimą ir mikromobilumą, ji padeda susidaryti bendrą miesto judumo vaizdą ir kasdien priimti duomenimis pagrįstus sprendimus.