Raminta Povilaitytė iš Valstybės duomenų agentūros pristatė, kaip demografiniai, socialiniai ir ekonominiai duomenys leidžia pažvelgti į Lietuvą kur kas kompleksiškiau nei įprasta „dviejų Lietuvų“ samprata. Vietoje supaprastinto skirstymo į kelias kategorijas, analizuojant erdvinius duomenis atsiskleidžia daugiasluoksnė struktūra, kurioje skirtingos gyventojų grupės pasiskirsčiusios nevienodai visoje šalies teritorijoje.
Duomenų analizė leidžia identifikuoti skirtingus gyventojų tipus ir jų koncentracijas, atsižvelgiant į tokius veiksnius kaip amžius, pajamos, užimtumas ar gyvenimo būdas. Šie skirtumai formuoja savitus teritorinius modelius, kurie dažnai neatitinka administracinių ribų ar įprastų stereotipų. Tokiu būdu atsiskleidžia ne dvi, o daugybė skirtingų „Lietuvų“, egzistuojančių toje pačioje valstybėje.
Erdvinė analizė leidžia geriau suprasti, kaip šie skirtumai veikia paslaugų prieinamumą, infrastruktūros poreikius ir regioninę plėtrą. Tai suteikia galimybę tiksliau planuoti viešąsias paslaugas, socialinę politiką ir investicijas, atsižvelgiant į realius gyventojų poreikius konkrečiose teritorijose.
Vizualizacijos ir žemėlapiai tampa esminiu įrankiu, padedančiu aiškiai perteikti sudėtingus duomenis ir jų tarpusavio ryšius. Tokiu būdu duomenys tampa ne tik analitine medžiaga, bet ir priemone diskusijai apie regioninius skirtumus bei jų mažinimo galimybes.
Šis požiūris leidžia atsisakyti supaprastintų naratyvų ir pereiti prie duomenimis grįsto Lietuvos supratimo, kuriame atsiskleidžia tikrasis šalies socialinis ir ekonominis daugialypiškumas.
