Augustas Reikertas iš Vilniaus universiteto, šių metų Esri jaunojo mokslininko konkurso Lietuvoje nugalėtojas, pristatė kapines kaip ne iki galo išnaudotą miesto žaliąją infrastruktūrą, galinčią atlikti platesnį vaidmenį nei vien kultūrinė ar memorialinė erdvė. Toks požiūris leidžia kapines vertinti kaip integralią miesto želdynų sistemos dalį, prisidedančią prie rekreacijos, aplinkos kokybės ir urbanistinio balanso.
Analizuojant erdvinius duomenis atsiskleidžia, kad kapinės dažnai pasižymi dideliu želdynų kiekiu, brandžia augalija ir ramia aplinka, todėl gali būti patrauklios gyventojams kaip alternatyvios poilsio vietos. Tuo pačiu jos išlaiko svarbią istorinę ir kultūrinę funkciją, kurią būtina integruoti į bet kokius vystymo sprendimus.
Daugiafunkcinis požiūris leidžia išplėsti miestų žaliųjų erdvių tinklą neišnaudojant papildomų teritorijų, o tai ypač aktualu tankiai urbanizuotose vietovėse. GIS analizė padeda įvertinti kapinių pasiekiamumą, jų ryšius su kitomis žaliosiomis erdvėmis bei identifikuoti teritorijas, kuriose tokios erdvės galėtų turėti didžiausią poveikį gyventojų gerovei.
Svarbios tampa ir kokybinės charakteristikos – erdvės struktūra, želdinių tipai, takų tinklas, aplinkos estetika – kurios lemia, ar kapinės gali būti patrauklios platesniam naudojimui. Šie aspektai gali būti vertinami ir modeliuojami naudojant GIS, siekiant rasti balansą tarp rekreacijos ir pagarbos vietos paskirčiai.
Toks požiūris leidžia iš naujo įvertinti miesto erdves, kurios iki šiol buvo suvokiamos gana siaurai, ir atveria galimybes kurti darnesnį, žalesnį ir gyventojams patogesnį miestą, išsaugant jo kultūrinę tapatybę.
