Jana Vanagė iš „Duomenų reikalai“ pristatė, kaip gatvių pavadinimai gali būti analizuojami kaip duomenų sistema, atskleidžianti gilesnius kultūrinius, kalbinius ir istorinius dėsningumus. Gatvėvardžiai čia traktuojami ne kaip pavieniai objektai, o kaip struktūruotas duomenų rinkinys, leidžiantis pažvelgti į Lietuvos teritoriją per semantinių ryšių ir pasikartojimų prizmę. Pasitelkus atvirus Adresų registro duomenis, sukurta interaktyvi aplikacija, kuri leidžia tyrinėti šiuos ryšius erdvėje ir laike. Algoritminis grupavimas ir erdvinė analizė atskleidžia teminius klasterius – nuo geografinių nuorodų iki augalų, gyvūnų ar istorinių asmenybių pavadinimų. Žemėlapyje išryškėja tam tikros sankaupos ir pasikartojimai, kurie leidžia suprasti, kaip skirtingais laikotarpiais formavosi gatvių pavadinimų struktūra. Aiškiai matomi ir sovietinio laikotarpio pėdsakai, kurie atsispindi tam tikrų temų ar pavadinimų dominavimu konkrečiose teritorijose. Tokio pobūdžio analizė leidžia identifikuoti ne tik lingvistinius modelius, bet ir platesnius socialinius bei istorinius procesus, kurie formavo Lietuvos miestų ir miestelių erdvinę tapatybę. Interaktyvus pateikimas suteikia galimybę kiekvienam vartotojui savarankiškai tyrinėti duomenis ir atrasti netikėtas sąsajas tarp skirtingų vietovių. Šis pranešimas parodo, kaip GIS ir duomenų analizė gali būti taikomi ne tik infrastruktūros ar planavimo srityse, bet ir kultūrinių reiškinių tyrimui. Gatvių pavadinimai tampa savotišku „duomenų sluoksniu“, kuris leidžia naujai interpretuoti šalies istoriją ir erdvinę struktūrą, atveriant visiškai kitokį požiūrį į pažįstamą aplinką.
