Jūrmalos vandenų (Latvija) atstovas Gints Dakša pristatė, kaip GIS tampa esmine infrastruktūros valdymo ir sprendimų priėmimo dalimi vandentvarkos sektoriuje. Organizacijoje GIS naudojamas ne tik tinklų lokalizavimui, bet ir kaip integruota platforma, apjungianti duomenų analizę, planavimą ir kasdienes operacijas. Toks požiūris leidžia pereiti nuo fragmentuoto informacijos naudojimo prie vieningos, duomenimis grįstos sistemos, kuri palaiko visą turto valdymo ciklą . Vandentiekio infrastruktūra analizuojama kompleksiškai, įtraukiant įvairius duomenų šaltinius – pastatų charakteristikas, gyventojų tankį, kelių tinklą, hidrantų išdėstymą ir kitus svarbius parametrus. Taikomi pažangūs analizės metodai leidžia optimizuoti tinklo struktūrą, vertinti alternatyvius sprendimus ir pasirinkti ekonomiškai pagrįstus variantus. Tokiu būdu pasiekiamas balansas tarp tinklo patikimumo ir efektyvumo, mažinant perteklinę infrastruktūrą, bet išlaikant aukštą paslaugų kokybę. GIS integracija į kasdienius procesus leidžia efektyviau vykdyti patikras, analizuoti istorinius duomenis ir kurti dinamiškus situacijos vaizdus, kurie padeda greičiau reaguoti į gedimus ar rizikas. Skaitmeniniai įrankiai taip pat leidžia įvertinti investicijų grąžą, planuoti ilgalaikes išlaidas ir pagrįsti sprendimus finansiniais rodikliais. Praktiniai rezultatai rodo reikšmingą darbo sąnaudų mažėjimą, optimizuotą infrastruktūros išdėstymą ir aiškesnį sprendimų priėmimo procesą. Labiausiai GIS vertė atsiskleidžia tada, kai jis tampa ne papildomu įrankiu, o centrine organizacijos veiklos dalimi, sujungiančia skirtingus duomenų sluoksnius ir procesus. Tai leidžia ne tik efektyviau valdyti esamą infrastruktūrą, bet ir kurti atsparesnes, geriau ateities iššūkiams pasiruošusias sistemas.
