Marius Marma iš Valstybės duomenų agentūros pristatė, kaip sudėtingi LiDAR duomenys gali būti transformuojami į praktiškai pritaikomus GIS sprendimus. Nors pirminiai taškų debesų duomenys dažnai laikomi sunkiai interpretuojamais, jų apdorojimas leidžia sukurti aiškius ir lengvai naudojamus produktus, pritaikytus skirtingiems poreikiams.
Iš LiDAR duomenų generuojami baziniai paviršiaus modeliai, tokie kaip skaitmeninis reljefo modelis (DTM) ir skaitmeninis paviršiaus modelis (DSM), kurie tampa pagrindu tolimesnei analizei. Remiantis šiais modeliais atliekamos reljefo analizės – skaičiuojami nuolydžiai, kuriami šešėliavimo (hillshade) vaizdai, leidžiantys geriau suprasti teritorijos struktūrą. Tokie duomenys tampa svarbūs planuojant infrastruktūrą, vertinant teritorijų tinkamumą ar analizuojant gamtinius procesus.
Papildomai išgaunami išvestiniai rodikliai, susiję su urbanistine aplinka – nustatomi pastatų aukščiai, tūriai, stogų formos, analizuojami kelių nuolydžiai ar galimos užtvinimo zonos. Tai leidžia spręsti konkrečius uždavinius, susijusius su teritorijų planavimu, statyba ar rizikų vertinimu.
Svarbus aspektas – šių duomenų prieinamumas ir paprastumas naudoti. Paruošti GIS produktai leidžia dirbti ne tik specialistams, bet ir platesniam naudotojų ratui, nes sudėtinga technologinė dalis lieka „užkulisiuose“. Taip LiDAR duomenys tampa nebe nišiniu įrankiu, o plačiai pritaikomu informacijos šaltiniu, kuris gali būti naudojamas kasdieniuose sprendimuose.
Toks požiūris leidžia maksimaliai išnaudoti valstybinės reikšmės duomenis, paverčiant juos realia verte infrastruktūros, aplinkos ir teritorijų planavimo srityse.
